Heart4kidsadvocacyforum's Blog

Kai kalba “dvasia”, aš “klausau ir darau”!

Šeštadienis yra dvasiškai susijęs su užbaigtumo ir išminties energijomis.  Mes galime matyti ir jausti šeštadienį kaip dieną, kuri apibendrina viską, ką mes padarėme per savaitę ir buvo emociškai ir dvasiškai ir leisti sau paleisti, kad svoris į visatą.  Šeštadienį galima išgyventi kaip įžvalgumo ir gailestingumo sau dieną. Tai galimybė pajusti tikrą palengvėjimo ir laisvės jausmą.  Šeštadienis sutampa su Saturnu ir atspindi išmintį, ribas ir šventą struktūrą.  Tai yra esminiai elementai, kurių kiekvienam reikia mūsų gyvenime, kad mūsų gyvenime būtų pusiausvyra ir harmonija.  Saturnas siūlo mums įžeminimą ir aiškumą.  Taigi šeštadienis yra palengvėjimo diena. Kvėpuokite!

Šeštadienis prašo paleisti tai, ką galima atlaisvinti, kad mūsų siela rastų poilsį.

Šeštadienis prašo mūsų paleisti tai, kas buvo nebaigta, nes mes tik padaryti tai, ką “Dievas” – “Didžioji Dvasia” numatė. 

Šeštadienis prašo mūsų atleisti sau už tai, ką manėme, kad neatitiko mūsų pačių lūkesčių.

Šeštadienis prašo mūsų mainais išlaisvinti lūkesčius kitiems.

Šeštadienis prašo gerbti ir gerbti ribas, nepriskiriant kaltės dėl to, ko mums reikia sau ir ko kiti nori sau.

Šeštadienis yra poilsio diena, o ne neveiklumas.  Tai, ko mes mokomės iš to, ką mums teikia šeštadienis, yra tai, kas gali atrodyti kaip diena be judėjimo, iš tikrųjų yra integracijos diena.  Kaip kitaip galėtume analizuoti ir įvertinti tai, ką pasiliekame savo patirtinėse gyvenimo pamokose ir ko nusprendžiame atsisakyti. Turime suvokti, kad išmintis, kurios mums reikia mūsų gyvenime, auga “Tyloje”.  Turime suprasti, kad proto, kūno ir dvasios atnaujinimui reikia erdvės.  Turime leisti sau įvertinti poilsio vertę ir gerbti jį už tai, ką jis teikia mūsų gerovei.  Turime pripažinti, kad “POILSIS” nėra tinginys, o paklusnumas savo kūnui ir sielai.  Būtų nuostabu, jei šeštadienį galėtume matyti kaip dovaną, leidžiančią mums stabtelėti, iš naujo nustatyti savo sielą, pasiruošti ir įgyvendinti savo atsinaujinimą.  Štai kur ir kaip mes randame tą “užbaigtumo” jausmą.  

O, kaip aš myliu šeštadienį!